Sidnėjaus olimpiados prizininkė B. Šakickienė: Iš irklavimo jau niekur nedingsiu

Trenere tapusi Sidnėjaus olimpiados prizininkė B.Šakickienė džiaugiasi, kad jos pėdomis žengia duktė Ugnė, šiemet jau kovojusi Lietuvos čempionate. Sportinę karjerą baigusi 2004–aisiais, 11-os pasaulio čempionatų dalyvė, Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Šakickienė po ilgokos pertraukos vėl  sugrįžo į irklavimą.  Nuo 2017–ųjų rudens ji dirba Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ trenere ir irkluotojas ugdo kartu su Regina Kapustavičiene.

„Per vienerius-porą metų didelio meistriškumo irkluotojų, žinoma, neišugdysi, bet kiekvieni metai man atneša kažką naujo. Svarbiausia – man patinka darbas, jaučiuosi savo vėžėse, tarsi antrą kartą atradusi save. Irklavimą suprantu, savo auklėtinėms galiu daug ką parodyti, perteikti savo patyrimą.

Iš irklavimo jau niekur nedingsiu, juolab, kad irkluoja ir mano dukra Ugnė, kuri šiemet dalyvavo Lietuvos čempionate“, – džiaugiasi B. Šakickienė.

Šiemet per Lietuvos įvairaus amžių grupių čempionatą B.Šakickienės ir jos kolegės R. Kapustavičienės auklėtinės neliko be apdovanojimų: suaugusiųjų varžybose aukso medalius pelnė lengvo svorio dvivietės įgula Eglė Maižvilaitė ir Saulė Aukštuolytė, sidabro – Ugnė Juzėnaitė, o bronzos – porinė keturvietė.

Birute, ar daug treniruoji irkluotojų?

Treniruoju tik merginas, dirbu vienoje komandoje su Regina Kapustavičiene, jai padedu. Mūsų grupėje – beveik 20 įvairaus meistriškumo irkluotojų. Pradedant mažiukėmis, nuo 11-os mėtų, iki vyresnio amžiaus sportininkių, kurias anksčiau surado mano kolegė, o dabar jas ugdome kartu.

Grupėje treniruojasi daugiau jaunesnių irkluotojų. Vis galvoju, gal reikėtų susikoncentruoti į mažesnį skaičių sportininkių, kad darbas būtų kokybiškesnis. Nuolat ieškome norinčių irkluoti, ko gero, tuoj visą Kauną išmokysime irkluoti. Mūsų auklėtinės Ugnė Juzėnaitė ir Kamilė Žilionytė šiemet atstovavo šaliai pasaulio jaunių čempionate, o praėjusiais metais  tai darė Monika Daugirdaitė.  Antrus metus irkluoja ir mano dukra 12-metė Ugnė Šakickaitė. Kai jos draugės sugalvoja neiti į treniruotę, Ugnė atsako, kad eis, nes neturinti kito pasirinkimo.  Visas savo auklėtines saugome, neskubiname, nes jos dar yra jaunos, norime, kad užaugusios tapti geromis irkluotojomis.

Irkluoti tikriausiai buvo gerokai lengviau nei ugdyti būsimąsias Lietuvos irklavimo žvaigždes?

Iš prigimties esu optimistė, tas mane ir veža. Labai nusiviliu, kai, pamatau puikių fizinių duomenų mergaitę, kuri ateityje galėtų tapti stipri irkluotoja, o ji, pasirodo, yra tinginė. Būna ir atvirkščiai. Į irklavimą veržiasi nedidukė mergaičiukė, kurią nors už ausų patampyk, kad būtų aukštesnė, per pratybas labai stengiasi, bet matau, kad irklavimas – ne jai, ne tie fiziniai duomenys. Tačiau į grupę priimame visas norinčias, tik gaila, kad talentingos mergaitės neturi motyvacijos, per pratybas gaili savęs. Nusivylimų mano sporto šakoje netrūksta. Kai pati aktyviai sportavau, mano moto buvo „Nėra žodžio negaliu, yra žodis reikia“.

Šaltinis: www.sportas.info

Buriuotojai – jaunieji Kauno ambasadoriai Švedijoje

Vasarai persiritus į antrąją pusę, rugpjūčio 6 – 10 dienomis, penki Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ buriuotojai, lydimi trenerės Astos Pajarskienės, dalyvavo mokomųjų treniruočių stovykloje Linčiopingo buriavimo klube Švedijoje. Išvykoje sportininkai dalinosi patirtimi su savo bendraamžiais švedų buriuotojais, klausėsi įkvepiančių patyrusių trenerių istorijų, turėjo galimybę susipažinti su miesto bei apylinkių įžymybėmis ir pristatyti užsieniečiams savo gimtąjį miestą bei jame veikiančią didžiausią vaikų buriavimo bazę Lietuvoje.

Jaunieji buriuotojai, Kauno miesto moksleivių tarptautinių mainų skatinimo projekto dėka, turėjo unikalią galimybę pažinti gilias buriavimo tradicijas turinčios šalies kultūrą ir kartu pristatyti savo, kaip didžių buriuotojų pasiekimų turinčios šalies bei miesto, išskirtinumą. Juk būtent Kauno mariose savo sportinę karjerą pradėjo žymūs Lietuvos buriuotojai: Gintarė Scheidt, Viktorija Andrulytė, Rokas Milevičius, Juozas Bernotas ir kiti. Taigi į Švediją vykę Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ auklėtiniai dalinosi ne tik buriuotojiškomis istorijomis, bet ir miestus reprezentuojančiais suvenyrais.

Jaunuosius buriuotojus lydėjusi trenerė Asta Pajarskienė neslepia susižavėjimo Švedijos nacionalinės rinktinės trenerio Kerem Sancenk darbo ypatumais. „Mokomųjų treniruočių stovyklos metu kelis kartus per dieną vaikai dalyvavo bendrose treniruotėse su Linčiopingo buriavimo klubo sportininkais. Gavome daug vertingos mokomosios medžiagos, pagilinome teorines žinias, sportininkai susipažino su užsienio buriavimo kultūra – visa tai įkvepia ir skatina siekti dar aukštesnių rezultatų“, – džiaugiasi trenerė.

Laisvalaikiu Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ auklėtiniai taip pat neliūdėjo: žaidė minigolfą, plaukiojo švedų nacionalinės klasės dvivietėmis kylinėmis jachtomis, draugiškai varžėsi radiobangomis valdomais laiveliais „Dragon Force 65“, mėgavosi Linčiopingo jachtklubo rėmėjų „Karamelo“ saldumybais, susipažino su miesto senamiesčiu bei apylinkėmis.

Gražiai prasidėjusi tarptautinė draugystė nė neketina baigtis. Planuojama, kad jau rugsėjo 28 – 30 d. jaunieji Linčiopingo buriuotojai atvyks dalyvauti tarptautinėje buriavimo regatoje „Rudens vėjas“ Kaune. Varžybų metu vyks derybos dėl tarptautinės vaikų vasaros stovyklos Lietuvoje 2019 metais.

Buriavimo piligrimė

Septynios valandos jachtoje ant vandens. Vėjyje. Lietuje. Kiaurai permirkus. Tiesiog sėdint ir laukiant, kol sąlygos varžyboms bus palankios. Tačiau turėdama tikslą geriausia Lietuvos buriuotoja Viktorija Andrulytė labai nesiblaško: „Taip, kartais susimąstau, ką aš čia veikiu, bet tokios mintys greitai praeina.“

Tą tikslą ji, rodos, turėjo nuo dešimties, kai pirmą kartą įlipo į jachtą. Vaikiškai mažytę, bet nevaikiškai sudėtingą „Optimist“ klasės. Neturėdama daug patirties ir įgūdžių Viktorija turėjo tai, ko išugdyti neįmanoma – pajautimą ir nuovoką. Tad smulki neaukšta mergaičiukė, kurią su abiem vyresnėmis seserimis ir dar keliomis draugėmis į buriavimą atviliojo kaimynės giminaitis, iškart pradėjo plaukti taip, kad pralenkė ir vyresnes, ir labiau patyrusias. Iškart laimėjo atranką Lietuvoje ir išvyko į pirmąjį savo Europos čempionatą Lenkijoje.

Vyresnės seserys ir draugės iš jachtos netrukus išlipo ir į ją nebegrįžo. O Viktorija liko. Iš pradžių pramogai, nes treneriai viliojo ne tik sunkiomis treniruotėmis, bet ir žaidimais. Vėliau – jau paauglė – pradėjo siekti savo tikslų.

O šie – labai konkretūs: patekti į olimpines žaidynes, laimėti pasaulio čempionatą. Tai nėra tiesiog svajonės. Balandį 26-ąjį gimtadienį atšventusi V. Andrulytė žino, kad yra pajėgi su „Laser Radial“ klasės jachta ir būti greičiausia pasaulyje, ir iškovoti kelialapį į 2020 m. olimpinį Tokiją, ir netgi jame buriuoti įspūdingai. Tik reikia sulaukti palankaus vėjo.

Jei eiti, tai iki galo

Su garsiausia Lietuvos buriuotoja Gintare Volungevičiūte-Scheidt V. Andrulytė treniravosi mažai – kai Viktorija jau buvo visavertė varžovė, dešimčia metų vyresnė Gintarė išvyko gyventi ir treniruotis į Italiją. Tad net tuomet, kai 2008 m. Pekine Gintarė iškovojo olimpinį sidabrą, ne ji buvo V. Andrulytės įkvėpėja.

„Labiau žavėjausi Pekine auksą laimėjusia amerikiete Anna Tunnicliffe. Tiesiog vienoje stovykloje kelias dienas drauge treniravomės ir man padarė įspūdį jos darbas, nusiteikimas, motyvacija. Vien tam, kad išvyktų į Pekiną, Anna turėjo įveikti sunkią atranką Amerikoje. Žiūrėjau daug Annos vaizdo įrašų, ji labai motyvuojančiai kalbėdavo, jos nusiteikimas buvo maksimalus: jei eiti, tai iki galo, o ne tiesiog eiti“, – pasakojo V. Andrulytė.

Tačiau momentų, kai buriavimo atrodė per akis, kai imdavo stigti motyvacijos, pasitaikė ne kartą. Pirmąsyk, kai prieš Pekino žaidynes, matyt, dėl pinigų stygiaus, jauni buriuotojai nebuvo siunčiami į pasaulio ir Europos čempionatus.

Vėliau, kai pati iškovojusi mūsų šaliai kelialapį į 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes Viktorija pralaimėjo atranką Lietuvoje G. Scheidt ir į olimpiadą neišvyko. Laimėti tąsyk turėjo mažai galimybių, nes ir treniravosi palyginti mažai – rengėsi baigti kineziterapijos bakalauro studijas Lietuvos sporto universitete, tad per naktis sėdėjo prie knygų.

Bet juodžiausi penki mėnesiai buvo pernai, kai viskas atrodė įgrisę iki gyvo kaulo, kai gydėsi treniruoklių salėje gautą traumą, kai jautėsi pervargusi ir fiziškai, ir emociškai. „Tada maniau, kad su buriavimu baigta. Bet pailsėjau ir supratau, kad noriu toliau sportuoti“, – prisipažino Viktorija.

Jachtą pajuto iš karto

Jos talentas buriuoti – ne tiek įgytas, kiek įgimtas. Nors, žinoma, didelės reikšmės turėjo ir tai, kad daug laiko praleido ant vandens. Be to, Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ treneriai siekė, kad net jauni buriuotojai vyktų į stipriausias varžybas. „Plaukėme gale, bet matėme, kokio lygio yra pajėgiausi pasaulio buriuotojai, ir stengėmės į juos lygiuotis“, – pasakojo V.Andrulytė.

„Man paprasta matyti situaciją, kas vyksta aplinkui, sudėlioti taktiką. Per daug nesigilindama tiesiog jaučiu, kaip viskas turi būti. Jei silpnas vėjas, esu viena greičiausių“, – tvirtino buriuotoja.

Štai čia ir yra esmė: lietuvė sunkiai pralenkiama esant silpnam vėjui, bet pučiant stipriam turi gerokai mažiau galimybių. Tiesiog jos kūnas toks, kad fiziologiškai, net būdama fiziškai stipri ir ištverminga, ji nepajėgi įveikti aukštesnių ir sunkesnių varžovių. Viktorijos ūgis 166 cm, svoris – 58–60 kg. Norėdama būti visavertė priešininkė, V. Andrulytė turėtų sverti bent 64 kg. Ji neslepia: vis stengiasi priaugti svorio, bet tai nėra lengva – organizmas nepasiduoda.

„O jei dar pasakau, kad auginsiu svorį, jis man automatiškai nukrinta“, – juokėsi V. Andrulytė.

Todėl dėl svorio trūkumo per stiprų vėją lietuvė neturi net teorinių galimybių būti tarp pirmaujančių buriuotojų, nors ir techniškai, ir taktiškai joms nenusileidžia.

„Tačiau ir per stiprų vėją aš neatplaukiu gale, kaip turėčiau. Dažniausiai būnu per vidurį arba arčiau priekio, jei bangos ne per didelės ir nereikia daug inercijos. Visokio vėjo pasitaiko ir aš visada turiu galimybių“, – tvirtino Viktorija.

Būtent todėl ji įsitikinusi, kad turi galimybių kada nors tapti pasaulio čempione. Šį tikslą pasiekti realu ne tik sulaukus palankaus silpno vėjo – užtenka ir sudėtingų sąlygų, kai itin daug lemia suvokimas, kas dedasi aplinkui, ir gebėjimas valdyti jachtą pasąmoningai. Tas sudėtingas sąlygas kuria besisukantis vėjas ar srovė, kai būtina numatyti ir vėjo kryptį, ir bangą, ir srovę, kai sprendimą reikia priimti akimirksniu, nes per sekundę viskas gali pasikeisti.

Šiemet rugpjūtį prasidės atranka į Tokijo olimpines žaidynes. Viktorija tiki, kad jose tikrai plauks, nes į Rio olimpiadą kelialapį Lietuvai jau iškovojo, tik jis vėliau teko G. Volungevičiūtei-Scheidt.

Jei namie, tai ant lagaminų

Buriavimas – V. Andrulytės profesija, kuriai ji atiduoda itin daug. Su tuo niekada nesusidūrusiam sunku suprasti, ką reiškia gyventi ant lagaminų. Viktorija suskaičiavo, kad šiemet užsienyje treniruodamasi ir varžydamasi praleis bent pusmetį. O gal ir ilgiau, nes dar nežino galutinio tvarkaraščio. Buvo, kad viešbučiuose gyveno ir devynis mėnesius per metus.

Lagamine – 14 kg sverianti buriavimo apranga, tad mieloms namus primenančioms smulkmenoms vietos nelieka. „Toks gyvenimas tikrai vargina. Ypač prastai jautiesi, kai esi išsekęs fiziškai ir emociškai – varžybos yra nuolatinė emocinė įtampa. Juk prieš kiekvieną startą – o jų per vienas varžybas yra mažiausiai dešimt – organizmas jaučia stresą. Pavargsti taip, kad nieko nebenori. Pernai po varžybų Maljorkoje buvau antra, bet net nelaukiau apdovanojimų ceremonijos – norėjau kuo greičiau skristi namo“, – pasakojo buriuotoja.

Geriausiai ji pailsi būdama viena, kai niekas netrukdo, kai gali ramiai klausytis muzikos ar skaityti knygą.

Dėl žudančio tvarkaraščio Viktorija sustabdė treniravimo sistemų magistro studijas Lietuvos sporto universitete, bet šiemet ar vėliausiai kitąmet ketina jas baigti, nes niekada nesustoja pusiaukelėje.

Dėl savo sportinių tikslų ji kol kas viena. „Žinoma, norėtųsi rasti savo žmogų, bet tai įvyks savaime. Dabar man labai patinka būti vienai, nes mano tikslas – pakliūti į olimpines žaidynes. Tas tikslas mane labai veža“, – neslėpė V. Andrulytė. 

Nuotykiai

Pučiant stipriam vėjui šlapi ir sušalę buriuotojai po kelias valandas jachtoje ant vandens laukia varžybų. Nors vilki pripučiamas liemenes, būna ir išties pavojingų situacijų. Viena tokių Viktorijai nutiko Nidoje, kai ji apsivertė ir jachtos stiebas įstrigo marių dugne. Burės krito ant jos ir V. Andrulytė buvo rimtai supanikavusi, mat prie pavojingos situacijos prisidėjo ir mažų patalpų baimė. Tačiau buriuotojai pavyko sėkmingai išnerti.

Buriuojant Tenerifėje kilo uraganinis vėjas – liepta grįžti į krantą. Kita Lietuvos buriuotoja Milda Eidukevičiūtė apsivertė su jachta ir neįstengė jos atversti, tad paliko. Treneris Linas Eidukevičius jachtą pabandė atversti ir giku (įstrižu skersiniu burės apatiniam kraštui tvirtinti) gavo į galvą, kurioje atsivėrė 12 cm ilgio žaizda.

Kartą iškritusi iš apsivertusios jachtos (atversti neturėjo galimybių, nes iškrito švertas) Viktorija stipriai banguojant vandenyje mirko apie 20 minučių – niekas jos nematė. „Svarbiausia tokiose situacijose likti šaltakraujiškam“, – patarė V. Andrulytė.

Tekstas: Birutė Pakėnaitė

Šaltinis: www.sportlandmagazine.com

Viktorija Andrulytė – planetos stipriausiųjų penketuke!

Birželio 5 – 10 dienomis Marselyje vyko Pasaulio buriavimo taurės finalas, kuriame į kovą su dar 23 pajėgiausiomis pasaulio buriuotojomis stojo ir Lietuvos atstovė Viktorija Andrulytė. Visos dalyvės įveikė sudėtingą atranką prieš tai vykusiuose Pasaulio taurės etapuose Japonijoje, Amerikoje bei Prancūzijoje, tad finalinėse varžybose buriuotojos kovojo dėl kiekvieno taško bei centimetro.

Po sekmadienio medalių lenktynių, Viktoriją nuo bronzą bendroje įskaitoje iškovojusios suomės Tuula Tenkanen teskyrė vos 4 taškai. Sidabrą iškovojo vengrė Maria Erdi, auksą – belgė Emma Plasschaert.

„Kova dėl bronzos medalio buvo atkakli, tačiau fotofinišas parodė, kad pritrūko kelių centimetrų! Artėjant svarbiausiam metų startui – Pasaulio čempionatui Danijoje ir atrankai į 2020 metų Olimpines žaidynes, džiugu, jog varžydamasi su stipriausiomis pasaulio buriuotojomis, įrodžiau, kad esu konkurencinga pakovoti dėl aukščiausios vietos!“ – džiaugiasi Viktorija.

Lietuvos buriavimo viltis Viktorija Andrulytė savo sportinę karjerą pradėjo Kauno sporto mokykloje „Bangpūtys“. Sportininkę treniruoja penktos kvalifikacinės kategorijos sporto treneris Linas Eidukevičius.

Irkluotojai sezoną pradėjo pasipuošę medaliais

Po intensyvaus pasirengimo naujam sezonui Lietuvos irkluotojai balandžio 13–15 dienomis dalyvavo pirmose tarptautinėse varžybose Italijoje. Tradiciškai lietuviai irkluotojai sezoną pradėjo Pjediluko regatoje „Memorial Paolo D’Aloja“.

​Varžybose dalyvavę Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ auklėtiniai iškovojo visų spalvų medalius: auksą  šeštadienio finaluose iškovojo vyrų porinėje keturvietėje irklavę Martynas Džiaugys ir Aurimas Adomavičius (treneris V.Vilkelis), sidabro medalį iškovojo porinę dvivietę irklavęs Dovydas Nemeravičius (tren. N.Savickytė). Sekmadienio finaluose bronza atiteko porinę keturvietę irklavusiems Martynui Džiaugiui ir Aurimui Adomavičiui. Be medalių liko Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ auklėtinis Giedrius Bieliauskas (tren. V.Banelis) abi finalų dienas užėmęs penktąją vietą (šeštadienį irklavo 4-, sekmadienį 2-), ir Mantas Juškevičius (tren. V.Vilkelis), irklavęs 2-, šeštadienį užėmė 9 vietą, sekmadienį finišavo šeštas.

Sėkmingi jaunųjų buriuotojų startai Balatone

2018 m. balandžio 7 – 14 d. Vengrijoje, Balatono ežere, baigėsi ir Europos Laser Radial jaunimo buriavimo čempionatas, kuriame Lietuvai atstovavo jaunieji Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ buriuotojai: Deimantė Jarmalavičiūtė, Laurynas Ivanauskas ir Radvilas Janulionis.

Itin konkurencingame Auksiniame laivyne Ravilas Janulionis Laser Radial vaikinų įskaitoje užėmė 15 vietą, Laurynas Ivanauskas buvo 60-tas. Deimantė Jarmalavičiūtė merginų įskaitoje užėmė 30-tą vietą.

Jaunuosius buriuotojus čempionato metu lydėjo olimpietis, primasis lietuvis, drauge su „Team Brunel“ startavęs prestižinėse „Volvo Ocean Race“ lenktynėse aplink pasaulį, treneris Rokas Milevičius.

„Laser 4.7“ jaunimo čempionate – puikus V. Stelčiūno pasirodymas

2018 m. balandžio 7 – 14 d.  Graikijoje, Patre, vyko Europos „Laser 4.7“ jaunimo čempionatas, kuriame dalyvavo Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ auklėtinis Vėjas Strelčiūnas. Lietuvai atstovavusį jaunąjį buriuotoją varžybų metu lydėjo Lietuvos olimpinė vicečempionė, pasaulio čempionė Gintarė Volungevičiūtė Scheidt.

Sidabriniame laivyne Vėjas Strelčiūnas iškovojo II vietą, bendroje įskaitoje buvo – 69.

Warminsko-Mazury Concept 2 čempionate – sidabro medaliai

​2018 m. kovo 10 d. Lenkijoje Elke vykusiame XIII atvirajame Warminsko-Mazury Concept 2 čempionate mūsų mokyklos auklėtiniai komandinėje įskaitoje iškovojo II vietą. Varžybose dalyvavo 15 mokyklos irkluotojų, kurie iškovojo 4 medalius individualiose rungtyse, o berniukų bei mergaičių komandos užėmė pirmąsias vietas estafetėse 4×500.

Irkluotojai susirungė bendro fizinio pasiruošimo čempionate

2018 m. sausio 27 d. Panevėžyje vyko Atviras Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo bendro fizinio pasiruošimo čempionatas. Jame iš viso dalyvavo apie 270 sportininkų ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš Latvijos, Estijos ir Kaliningrado.

​Kauno sporto mokyklai „Bangpūtys“ atstovavo 27 įvairių amžiaus grupių baidarių ir kanojų irklavimo sportininkai. Geriausiai sekėsi Austėjai Bložytei (tren. K. Janušauskas), kuri buvo nepralenkiama jaunių amžiaus grupėje ir iškovojo vienintelį medalį Kauno komandai. Per plauką nuo medalių liko Povilas Dambrauskas (vyrų (1999 m. ir vyresni) amžiaus grupė), Elena Memliukaitė (moterų (1999 m. ir vyresnės) amžiaus grupė), Kamilė Jakubelskaitė (jaunių (2000-2001 m.) amžiaus grupė).

Daugiau informacijos ir rezultatus galima rasti Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos tinklalapyje: bki.lt