IRKLAVIMAS
Irklavimas – sporto šaka, kurioje sportininkai irkluoja sėdėdami nugara į valties priekį ir naudoja sverto principu veikiančius vienmenčius irklus. Visos sportinių irklavimo valčių dalys yra gerai įtvirtintos, išskyrus irkluotojų sėdynėles, kurios gali judėti išilgai valties ašies.
Lenktyninės valtys yra siauros, 8.2–19.9 m ilgio, žemais mediniais ar plastikiniais šonais, su deniu. Irklų ilgis svyruoja tarp 285–385 cm.
Šiuo metu Kauno sporto mokykloje „Bangpūtys“ kultivuojamos šios valčių klasės
• pavienės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja vienu irklu:
dvivietė be vairininko (2-)
keturvietė be vairininko (4-)
• porinės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja dviem irklais:
vienvietė (1x)
porinė dvivietė (2x)
porinė keturvietė (4x)
Lenktynės vyksta tiesioje trasoje. Kiekvienai valčiai skiriama 13,5–15 m pločio varžybinis takelis, vienu metu startuoja 6 valtys.
Vyrai ir moterys lenktyniauja 2000 m nuotolio distancijoje.
IRKLAVIMAS KAUNE
1885 m. įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas Lietuvoje „Neptūnas“. Praėjus pusei amžiaus, 1931 m. įsteigta irklavimo sekcija Kaune, o 1936 m. surengtas Lietuvos irklavimo čempionatas, kuriame 2000 m nuotolyje varžėsi dvivietės su vairininku. Irklavimas buvo įtrauktas į I Lietuvos tautinės olimpiados programą.
1937 m. į akademinio irklavimo sportą įsitraukė ir moterys. Tais pačiais metais buvo pastatytos irklavimo bazės Kaune ir Vilniuje, tačiau per II Pasaulinį karą irklavimo bazės buvo sunaikintos, išgrobstytas inventorius.
1945 m. įkurta Lietuvos irklavimo federacija (LIF).
2001 m. Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Lampėdžių ežero krante įkurta vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo įstaiga – Kauno irklavimo mokykla.
2016 m. Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Kauno irklavimo mokykla prijungta prie Kauno buriavimo mokyklos „Bangpūtys“ ir nuo to laiko veikia kaip Kauno sporto mokykla „Bangpūtys“.