Sidnėjaus olimpiados prizininkė B. Šakickienė: Iš irklavimo jau niekur nedingsiu

B. Šakickienė su auklėtinėmis

Trenere tapusi Sidnėjaus olimpiados prizininkė B.Šakickienė džiaugiasi, kad jos pėdomis žengia duktė Ugnė, šiemet jau kovojusi Lietuvos čempionate. Sportinę karjerą baigusi 2004–aisiais, 11-os pasaulio čempionatų dalyvė, Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Šakickienė po ilgokos pertraukos vėl  sugrįžo į irklavimą.  Nuo 2017–ųjų rudens ji dirba Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ trenere ir irkluotojas ugdo kartu su Regina Kapustavičiene.

„Per vienerius-porą metų didelio meistriškumo irkluotojų, žinoma, neišugdysi, bet kiekvieni metai man atneša kažką naujo. Svarbiausia – man patinka darbas, jaučiuosi savo vėžėse, tarsi antrą kartą atradusi save. Irklavimą suprantu, savo auklėtinėms galiu daug ką parodyti, perteikti savo patyrimą.

Iš irklavimo jau niekur nedingsiu, juolab, kad irkluoja ir mano dukra Ugnė, kuri šiemet dalyvavo Lietuvos čempionate“, – džiaugiasi B. Šakickienė.

Šiemet per Lietuvos įvairaus amžių grupių čempionatą B.Šakickienės ir jos kolegės R. Kapustavičienės auklėtinės neliko be apdovanojimų: suaugusiųjų varžybose aukso medalius pelnė lengvo svorio dvivietės įgula Eglė Maižvilaitė ir Saulė Aukštuolytė, sidabro – Ugnė Juzėnaitė, o bronzos – porinė keturvietė.

Birute, ar daug treniruoji irkluotojų?

Treniruoju tik merginas, dirbu vienoje komandoje su Regina Kapustavičiene, jai padedu. Mūsų grupėje – beveik 20 įvairaus meistriškumo irkluotojų. Pradedant mažiukėmis, nuo 11-os mėtų, iki vyresnio amžiaus sportininkių, kurias anksčiau surado mano kolegė, o dabar jas ugdome kartu.

Grupėje treniruojasi daugiau jaunesnių irkluotojų. Vis galvoju, gal reikėtų susikoncentruoti į mažesnį skaičių sportininkių, kad darbas būtų kokybiškesnis. Nuolat ieškome norinčių irkluoti, ko gero, tuoj visą Kauną išmokysime irkluoti. Mūsų auklėtinės Ugnė Juzėnaitė ir Kamilė Žilionytė šiemet atstovavo šaliai pasaulio jaunių čempionate, o praėjusiais metais  tai darė Monika Daugirdaitė.  Antrus metus irkluoja ir mano dukra 12-metė Ugnė Šakickaitė. Kai jos draugės sugalvoja neiti į treniruotę, Ugnė atsako, kad eis, nes neturinti kito pasirinkimo.  Visas savo auklėtines saugome, neskubiname, nes jos dar yra jaunos, norime, kad užaugusios tapti geromis irkluotojomis.

Irkluoti tikriausiai buvo gerokai lengviau nei ugdyti būsimąsias Lietuvos irklavimo žvaigždes?

Iš prigimties esu optimistė, tas mane ir veža. Labai nusiviliu, kai, pamatau puikių fizinių duomenų mergaitę, kuri ateityje galėtų tapti stipri irkluotoja, o ji, pasirodo, yra tinginė. Būna ir atvirkščiai. Į irklavimą veržiasi nedidukė mergaičiukė, kurią nors už ausų patampyk, kad būtų aukštesnė, per pratybas labai stengiasi, bet matau, kad irklavimas – ne jai, ne tie fiziniai duomenys. Tačiau į grupę priimame visas norinčias, tik gaila, kad talentingos mergaitės neturi motyvacijos, per pratybas gaili savęs. Nusivylimų mano sporto šakoje netrūksta. Kai pati aktyviai sportavau, mano moto buvo „Nėra žodžio negaliu, yra žodis reikia“.

Šaltinis: www.sportas.info