Geriausia šalies buriuotoja triumfavo varžybose Ispanijoje

Geriausia šalies buriuotoja tituluojama Viktorija Andrulytė dar kartą įrodė esanti lygiavertė varžovė ilgametes buriavimo tradicijas turinčių šalių atstovėms. Sportininkė triumfavo sekmadienį Ispanijoje pasibaigusiose 20-osiose buriavimo varžybose „Canarian Olympic Sailing Week“.

„Laser Radial“ jachtų klasėje startavusi lietuvė per septynis plaukimus surinko 19 baudos taškų. Mūsiškė laimėjo net tris iš keturių pirmųjų plaukimų ir užtikrintai pirmavo visų varžybų metu. Antrąją vietą užėmė ispanė Martina Reino (26 baus. tšk.), trečiąją – graikė Vasileia Karachaliou (34 baud. tšk.). Šioje klasėje varžėsi 123 buriuotojos.

Simbolinės vasaros palydėtuvės – 28-oji „Rudens vėjo“ regata

Paskutinį rugsėjo savaitgalį šalies buriuotojų bendruomenė simboliškai atsisveikins su vasara. Rugsėjo 28 – 30 dienomis Kauno mariose vyks jau 28-oji tarptautinė buriavimo regata „Rudens vėjas“, kurioje laukiama daugiau nei 150 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir kitų užsienio valstybių.

Varžybų organizatorė Lietuvos buriuotojų sąjunga didžiuojasi, jog tai viena didžiausių buriavimo regatų visame Pabaltijyje, kuri kasmet į Kauną sutraukia daugybę sportininkų iš skirtingų Lietuvos ir užsienio miestų.

Svarbu numatyti keletą žingsnių į priekį

Tris dienas truksiančiose varžybose numatytos 8 lenktynės, tačiau buriuotojai žino – realus varžybų scenarijus paaiškės tik suskambus pirmųjų lenktynių perspėjimo signalui. Tarptautinės regatos „Rudens vėjas“ vyriausiasis teisėjas Rolandas Žentelis atvirauja, kad „buriavimas Kauno marių akvatorijoje reikalauja ne tik sportininkų jėgos bei fizinės ištvermės, bet ir taktinio mąstymo. Čia pučiantys vėjai dažnai keičia kryptį, būna nepastovūs, tad neretai pasitaiko atvejų, kai pradėtas lenktynes tenka atidėti tam, kad būtų galima pakoreguoti distanciją“.

R. Ženteliui pritaria ir geriausia šalies buriuotoja tituluojama Viktorija Andrulytė. Merginos nuomone, „Kauno marios – tikra dovana jaunajam buriuotojui, mat buriavimo sąlygos iš dalies panašios su saulėtosios Ispanijos vandenimis, tačiau įgyti neįkainojamos patirties, išmokti ne tik puikiai įvaldyti jachtą, bet ir kurti buriavimo strategiją, pastebėti nuolat kintančias sąlygas bei įvertinti atsiveriančias galimybes galima čia pat, savo mieste Kaune“.

Meistriškumo pamokos jauniausiems buriuotojams

Kasmet didelę dalį regatos dalyvių sudaro jauniausieji buriuotojai, sportininkų žargonu šmaikščiai vadinami „optimistais“. Portalo „Kas vyksta Kaune“ kalbinti Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ buriavimo treneriai tikina, kad vaikai nekantriai laukia „Rudens vėjo“ varžybų, kurių rezultatuose neretai atsispindi viso vasaros sezono treniruočių rezultatai.

„Rudens vėjas“ – vienas iš masiškiausių metų renginių, kur savo jėgas tarptautiniu lygiu gali išbandyti Kauno, Neringos, Platelių, Šiaulių, Elektrėnų bei Marijampolės buriuotojai. Juntama didelė konkurencija, dažnai sportininkų nelepina ir rudeniškos oro sąlygos, tačiau be sveiko azarto jaunieji buriuotojai gauna ir galybę meistriškumo pamokų, turi galimybę pasitikrinti savo gebėjimus bei palyginti juos su kolegų iš užsienio,“ – pasakoja buriavimo treneris Rytis Alksnevičius.

Būna atvejų, kai vėjo ir vandens stichija jauniesiems buriuotojams pasirodo neįveikiama. „Prisimenu puikiai, kai teko pareiti ir persitempti laivą nuo Palemono pakrante, aišku ne vienam. Po to įsodindavo į pirtį jachtklube, kažkaip ji visada būdavo pilna sušalusių. Net tų kartų, kai laimėjau regatą, taip gerai nepamenu,“ – atvirauja Rytis, kadaise pats dalyvavęs „Rudens vėjo“ regatoje.

Šiemet ir vėl į „Rudens vėją“ savus sportininkus išlydintys Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ treneriai nusiteikę pozityviai: nusimato geros oro sąlygos, daug dalyvių, regatai vadovaus geriausių šalies teisėjų desantas, tad laukia išties puikus renginys.

Ypatinga viešnia – geriausia šalies buriuotoja Viktorija Andrulytė

Po kelerių metų pertraukos 28-ojoje „Rudens vėjo“ regatoje dalyvaus ir šalies buriavimo pažiba Viktorija Andrulytė. Ką tik iš Pasaulio buriavimo taurės varžybų Japonijoje sugrįžusi sportininkė džiaugiasi, jog vienintelis šių metų jos startas Lietuvoje bus gimtajame Kaune.

„Rudens vėjas“ – neabejotinai viena stipriausių regatų Baltijos šalyse, kurią galėčiau palyginti su atviru Estijos buriavimo čempionatu, kur taip pat susirenka gausus būrys profesionalių buriuotojų iš Estijos, Latvijos bei Lietuvos. Kauno mariose buriuoti be galo įdomu, plaukdama lenktynių distancijoje privalau nuolat stebėti dažnai kintančias sąlygas, numatyti keletą žingsnių į priekį. Tai ne tik fizinių sportininkų savybių, bet ir strateginio mąstymo kova,“ – džiaugiasi Viktorija.

Sportininkė negaili gerų žodžių varžybų teisėjams: „Būna, užsienyje sėdime jachtoje ir laukiame, kol varžybų teisėjai priims lemiamą sprendimą dėl pasikeitusių buriavimo sąlygų, o čia, Kaune, viskas eina kaip sviestu patepta. Tokį organizuotumą bei teisėjų profesionalumą atrasi toli gražu ne visose aukščiausio rango Europos varžybose“.

Kitas tarptautinės regatos „Rudens vėjas“ išskirtinumas – nuostabus rudeniškas Kauno marių kraštovaizdis. „Visada laukiu to metų laiko, kuomet buriuodama galiu gėrėtis margaspalvių medžių fone atsiveriančio Pažaislio vienuolyno vaizdu. Nieko panašaus šiltuose Ispanijos vandenyse,  kur treniruodamasi praleidžiu didžiąją dalį šaltojo sezono, nebūna,“ – atvirauja geriausia šalies sportininkė.

 Žiūrovų dėmesiui – baltų burių jūra

Tradiciškai dalyviai varžysis 5 jachtų klasėse: vaikai iki 16 metų savo meistriškumą demonstruos plaukdami „Optimist“ sportinėmis jachtomis, jaunimas ir suaugusieji susirungs „Laser 4.7“, „Laser Radial“, „Laser Standard“ ir „Finn“ jachtų klasėse. Taip pat vyks „Bic Techno 293“ burlentininkų varžybos.

Esant buriavimui palankioms oro sąlygoms, „Rudens vėjo“ dalyviai varžysis ryškiaspalviais plūdurais paženklintoje distancijoje, tačiau visi norintieji iš arčiau išvysti baltų burių jūrą ir palinkėti sėkmės savo favoritams, kviečiami atvykti prie Kauno „Žalgirio“ jachtklubo uosto vartų penktadienį 13 val., šeštadienį – 11 val. ir sekmadienį – 10 val. Tradiciškai, „Rudens vėjo“ nugalėtojų apdovanojimas ir pagerbimas vyks paskutinę varžybų dieną – sekmadienį.

 

Buriavimo piligrimė

Septynios valandos jachtoje ant vandens. Vėjyje. Lietuje. Kiaurai permirkus. Tiesiog sėdint ir laukiant, kol sąlygos varžyboms bus palankios. Tačiau turėdama tikslą geriausia Lietuvos buriuotoja Viktorija Andrulytė labai nesiblaško: „Taip, kartais susimąstau, ką aš čia veikiu, bet tokios mintys greitai praeina.“

Tą tikslą ji, rodos, turėjo nuo dešimties, kai pirmą kartą įlipo į jachtą. Vaikiškai mažytę, bet nevaikiškai sudėtingą „Optimist“ klasės. Neturėdama daug patirties ir įgūdžių Viktorija turėjo tai, ko išugdyti neįmanoma – pajautimą ir nuovoką. Tad smulki neaukšta mergaičiukė, kurią su abiem vyresnėmis seserimis ir dar keliomis draugėmis į buriavimą atviliojo kaimynės giminaitis, iškart pradėjo plaukti taip, kad pralenkė ir vyresnes, ir labiau patyrusias. Iškart laimėjo atranką Lietuvoje ir išvyko į pirmąjį savo Europos čempionatą Lenkijoje.

Vyresnės seserys ir draugės iš jachtos netrukus išlipo ir į ją nebegrįžo. O Viktorija liko. Iš pradžių pramogai, nes treneriai viliojo ne tik sunkiomis treniruotėmis, bet ir žaidimais. Vėliau – jau paauglė – pradėjo siekti savo tikslų.

O šie – labai konkretūs: patekti į olimpines žaidynes, laimėti pasaulio čempionatą. Tai nėra tiesiog svajonės. Balandį 26-ąjį gimtadienį atšventusi V. Andrulytė žino, kad yra pajėgi su „Laser Radial“ klasės jachta ir būti greičiausia pasaulyje, ir iškovoti kelialapį į 2020 m. olimpinį Tokiją, ir netgi jame buriuoti įspūdingai. Tik reikia sulaukti palankaus vėjo.

Jei eiti, tai iki galo

Su garsiausia Lietuvos buriuotoja Gintare Volungevičiūte-Scheidt V. Andrulytė treniravosi mažai – kai Viktorija jau buvo visavertė varžovė, dešimčia metų vyresnė Gintarė išvyko gyventi ir treniruotis į Italiją. Tad net tuomet, kai 2008 m. Pekine Gintarė iškovojo olimpinį sidabrą, ne ji buvo V. Andrulytės įkvėpėja.

„Labiau žavėjausi Pekine auksą laimėjusia amerikiete Anna Tunnicliffe. Tiesiog vienoje stovykloje kelias dienas drauge treniravomės ir man padarė įspūdį jos darbas, nusiteikimas, motyvacija. Vien tam, kad išvyktų į Pekiną, Anna turėjo įveikti sunkią atranką Amerikoje. Žiūrėjau daug Annos vaizdo įrašų, ji labai motyvuojančiai kalbėdavo, jos nusiteikimas buvo maksimalus: jei eiti, tai iki galo, o ne tiesiog eiti“, – pasakojo V. Andrulytė.

Tačiau momentų, kai buriavimo atrodė per akis, kai imdavo stigti motyvacijos, pasitaikė ne kartą. Pirmąsyk, kai prieš Pekino žaidynes, matyt, dėl pinigų stygiaus, jauni buriuotojai nebuvo siunčiami į pasaulio ir Europos čempionatus.

Vėliau, kai pati iškovojusi mūsų šaliai kelialapį į 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes Viktorija pralaimėjo atranką Lietuvoje G. Scheidt ir į olimpiadą neišvyko. Laimėti tąsyk turėjo mažai galimybių, nes ir treniravosi palyginti mažai – rengėsi baigti kineziterapijos bakalauro studijas Lietuvos sporto universitete, tad per naktis sėdėjo prie knygų.

Bet juodžiausi penki mėnesiai buvo pernai, kai viskas atrodė įgrisę iki gyvo kaulo, kai gydėsi treniruoklių salėje gautą traumą, kai jautėsi pervargusi ir fiziškai, ir emociškai. „Tada maniau, kad su buriavimu baigta. Bet pailsėjau ir supratau, kad noriu toliau sportuoti“, – prisipažino Viktorija.

Jachtą pajuto iš karto

Jos talentas buriuoti – ne tiek įgytas, kiek įgimtas. Nors, žinoma, didelės reikšmės turėjo ir tai, kad daug laiko praleido ant vandens. Be to, Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ treneriai siekė, kad net jauni buriuotojai vyktų į stipriausias varžybas. „Plaukėme gale, bet matėme, kokio lygio yra pajėgiausi pasaulio buriuotojai, ir stengėmės į juos lygiuotis“, – pasakojo V.Andrulytė.

„Man paprasta matyti situaciją, kas vyksta aplinkui, sudėlioti taktiką. Per daug nesigilindama tiesiog jaučiu, kaip viskas turi būti. Jei silpnas vėjas, esu viena greičiausių“, – tvirtino buriuotoja.

Štai čia ir yra esmė: lietuvė sunkiai pralenkiama esant silpnam vėjui, bet pučiant stipriam turi gerokai mažiau galimybių. Tiesiog jos kūnas toks, kad fiziologiškai, net būdama fiziškai stipri ir ištverminga, ji nepajėgi įveikti aukštesnių ir sunkesnių varžovių. Viktorijos ūgis 166 cm, svoris – 58–60 kg. Norėdama būti visavertė priešininkė, V. Andrulytė turėtų sverti bent 64 kg. Ji neslepia: vis stengiasi priaugti svorio, bet tai nėra lengva – organizmas nepasiduoda.

„O jei dar pasakau, kad auginsiu svorį, jis man automatiškai nukrinta“, – juokėsi V. Andrulytė.

Todėl dėl svorio trūkumo per stiprų vėją lietuvė neturi net teorinių galimybių būti tarp pirmaujančių buriuotojų, nors ir techniškai, ir taktiškai joms nenusileidžia.

„Tačiau ir per stiprų vėją aš neatplaukiu gale, kaip turėčiau. Dažniausiai būnu per vidurį arba arčiau priekio, jei bangos ne per didelės ir nereikia daug inercijos. Visokio vėjo pasitaiko ir aš visada turiu galimybių“, – tvirtino Viktorija.

Būtent todėl ji įsitikinusi, kad turi galimybių kada nors tapti pasaulio čempione. Šį tikslą pasiekti realu ne tik sulaukus palankaus silpno vėjo – užtenka ir sudėtingų sąlygų, kai itin daug lemia suvokimas, kas dedasi aplinkui, ir gebėjimas valdyti jachtą pasąmoningai. Tas sudėtingas sąlygas kuria besisukantis vėjas ar srovė, kai būtina numatyti ir vėjo kryptį, ir bangą, ir srovę, kai sprendimą reikia priimti akimirksniu, nes per sekundę viskas gali pasikeisti.

Šiemet rugpjūtį prasidės atranka į Tokijo olimpines žaidynes. Viktorija tiki, kad jose tikrai plauks, nes į Rio olimpiadą kelialapį Lietuvai jau iškovojo, tik jis vėliau teko G. Volungevičiūtei-Scheidt.

Jei namie, tai ant lagaminų

Buriavimas – V. Andrulytės profesija, kuriai ji atiduoda itin daug. Su tuo niekada nesusidūrusiam sunku suprasti, ką reiškia gyventi ant lagaminų. Viktorija suskaičiavo, kad šiemet užsienyje treniruodamasi ir varžydamasi praleis bent pusmetį. O gal ir ilgiau, nes dar nežino galutinio tvarkaraščio. Buvo, kad viešbučiuose gyveno ir devynis mėnesius per metus.

Lagamine – 14 kg sverianti buriavimo apranga, tad mieloms namus primenančioms smulkmenoms vietos nelieka. „Toks gyvenimas tikrai vargina. Ypač prastai jautiesi, kai esi išsekęs fiziškai ir emociškai – varžybos yra nuolatinė emocinė įtampa. Juk prieš kiekvieną startą – o jų per vienas varžybas yra mažiausiai dešimt – organizmas jaučia stresą. Pavargsti taip, kad nieko nebenori. Pernai po varžybų Maljorkoje buvau antra, bet net nelaukiau apdovanojimų ceremonijos – norėjau kuo greičiau skristi namo“, – pasakojo buriuotoja.

Geriausiai ji pailsi būdama viena, kai niekas netrukdo, kai gali ramiai klausytis muzikos ar skaityti knygą.

Dėl žudančio tvarkaraščio Viktorija sustabdė treniravimo sistemų magistro studijas Lietuvos sporto universitete, bet šiemet ar vėliausiai kitąmet ketina jas baigti, nes niekada nesustoja pusiaukelėje.

Dėl savo sportinių tikslų ji kol kas viena. „Žinoma, norėtųsi rasti savo žmogų, bet tai įvyks savaime. Dabar man labai patinka būti vienai, nes mano tikslas – pakliūti į olimpines žaidynes. Tas tikslas mane labai veža“, – neslėpė V. Andrulytė. 

Nuotykiai

Pučiant stipriam vėjui šlapi ir sušalę buriuotojai po kelias valandas jachtoje ant vandens laukia varžybų. Nors vilki pripučiamas liemenes, būna ir išties pavojingų situacijų. Viena tokių Viktorijai nutiko Nidoje, kai ji apsivertė ir jachtos stiebas įstrigo marių dugne. Burės krito ant jos ir V. Andrulytė buvo rimtai supanikavusi, mat prie pavojingos situacijos prisidėjo ir mažų patalpų baimė. Tačiau buriuotojai pavyko sėkmingai išnerti.

Buriuojant Tenerifėje kilo uraganinis vėjas – liepta grįžti į krantą. Kita Lietuvos buriuotoja Milda Eidukevičiūtė apsivertė su jachta ir neįstengė jos atversti, tad paliko. Treneris Linas Eidukevičius jachtą pabandė atversti ir giku (įstrižu skersiniu burės apatiniam kraštui tvirtinti) gavo į galvą, kurioje atsivėrė 12 cm ilgio žaizda.

Kartą iškritusi iš apsivertusios jachtos (atversti neturėjo galimybių, nes iškrito švertas) Viktorija stipriai banguojant vandenyje mirko apie 20 minučių – niekas jos nematė. „Svarbiausia tokiose situacijose likti šaltakraujiškam“, – patarė V. Andrulytė.

Tekstas: Birutė Pakėnaitė

Šaltinis: www.sportlandmagazine.com